aptvinti

1 aptvìnti NdŽ; R, MŽ, MŽ²13, N, LL307 1. intr. pakilti, padaugėti vandeniui: Ar upė aptvìno? Sch5. Maldenis labai aptvìnsta Trš. 2. intr. R361, MŽ484, Sut, Š, Rtr, DŽ¹, KŽ, Tlž, Pgg apibėgti vandeniu, būti aplietam, apsemtam: Kūgiai, pievos, pradalgės paupiais aptvìno, t. y. apšoko vandenimi J. Pieva aptvìnusi KII247, K. Visa ta lanka lig pat lipto aptvìno Brs. Pavasarį buvom i mas aptvìnę, supuvo daržai, javai Rdn. Nuo lytaus aptvino pelės urvas J.Jabl. Aptvỹna čia kartais, Šyša išsileja Vn. Pasisodinau ropučių, aptvìno vandeniu Erž. Šiaurėn yra didelė jūros atsiauta, Kodanijos mare vadinama, turinti daugybes salų, kurios tenai vandenimis jūros ir tankiomis upėmis aptvinusios S.Dauk. Sėjo rugelius, neišvagojo, aptvino [v]andineliu LTR(Krtn). | prk.: Toks nukrypimas graso tautai pašlyti ir svetimų tėkmių būti aptvintai A.Sm. Pati [Lietuvos tauta] aptvinusi svetimomis tautomis S.Dauk. ^ Žemė pilna bus išpažinimo Dievo, kaip jūrų vandenimi aptvyta Ns1832,2. | refl.: Visas aptvinęsis kraštas dabar atrodė kaip vienas vienintelis ežeras prš. ║ būti tirštai apgaubtam, aptrauktam, užslinkti: O lanka taip buvo visa aptvinusi rūku, jog atrodė kaip didelis ežeras rš. Dangus i žemė dūmais aptvìno (d.) Ad. Tokia miglikė aptvino ant akių, maniau, kad nutįs, bet nenutįso P.Aviž(Gr). ║ prk. būti apimtam: Rūpesčiais aptvìnęs, galvelę susiėmęs LTR(Trs). Dažnai sumurmam, sopuliais aptvinę, dažnai išblaškom viltį paskutinę A.Baran. Tavo meile apmitvysu MšK. 3. tr. gausiai tekant apsemti, aptvindyti: Upė aptvìno pievas Š. Kur atsvodos, kur pievos aptvintos, ten gera žolė žela Šts. Čia buvo aptvýstamas laukas Trg. Upės yra taip užtvinusios, kad jos … tą miestą aptvino Kel1881,52. Vanduo aptvino visą žemę S.Stan. Trečioje dienoje atskyrė žemę, visur vandeniu aptvintą MT40. | prk.: Didelė džiaugsmo šiluma aptvino ją visą rš. Susyk josios akis aptvino liūdesys Db. Bet savo jėgas palaikus, jos vėl aptvinsta visą žmogų Vd. 4. intr. KŽ gausiai tekant apsipilti, apsilieti, paplūsti: Kaipgi duos į kertę su puodyne – net visa kertė grietine aptvino LTR. Jos įdubęs veidas aptvino karčiomis ašaromis rš. Laukiu aš gi tavęs ranka pasirėmęs, ašarom aptvinęs – rūpestį paėmęs Vnž. Ašaromis aptvìnęs varvalius J. Širdis mano baisiai susopo ir krauju aptvino TS1902,2-3b. Motina, prašom ašaros aptvinę, užtaryk už mums, išvaduok Tėvynę TŽVII347. To[ji] mergytė kraujuos aptvìnus Ps. 5. intr. prk. gausiai turėti, pertekti: Aptvìnę esam su šnapsu, vyrų norėjimas [gerti] begalinis Krš. | Aptvìnom tais vištyčiais čystai Trk. Aptvinom tikrai tais kareiviais, bijojom, i skliaudėm auses Lnk. 6. tr. I prk. daugeliui prisirinkti, apnikti: Rusų kazokai mumis paliko, tuojau germanai plačiai aptvino LTIII376(Bs). Nesuskaitomos gaujos visą Europą aptvino S.Dauk. \ tvinti; anttvinti; aptvinti; atitvinti; įtvinti; ištvinti; nutvinti; patvinti; pertvinti; pratvinti; pritvinti; sutvinti; užtvinti